Besiūlių plieninių vamzdžių terminio apdorojimo metodų apžvalga
Po apdorojimo šaltuoju tempimu, šaltuoju valcavimu ir kitais procesais, besiūliai plieniniai vamzdžiai turi būti termiškai apdoroti, kad būtų atkurtos jų savybės dėl kristalų struktūros ir mechaninių savybių pokyčių. Besiūlių plieno vamzdžių terminio apdorojimo metodai daugiausia apima atkaitinimą, normalizavimą, gesinimą ir kitus metodus, kurie pateikiami po vieną žemiau.
Plieninių vamzdžių atkaitinimas
Atkaitinimas – tai procesas, kurio metu besiūliai plieniniai vamzdžiai įkaitinami iki tam tikros temperatūros, o po to lėtai atšaldomi iki kambario temperatūros. Šis apdorojimo metodas gali pašalinti besiūlio plieninio vamzdžio vidinį įtempį ir grūdelių ribų nepertraukiamumą, taip padidindamas jo plastiškumą ir tvirtumą bei pagerindamas mechanines savybes. Atkaitinimo temperatūra ir aušinimo greitis turi būti nustatomi pagal besiūlio plieno vamzdžio medžiagą ir formą. Paprastai kalbant, atkaitinimo temperatūra turi būti aukštesnė nei kritinio medžiagos taško temperatūra, ir ji turi būti palaikoma tam tikrą laiką po kaitinimo iki temperatūros, kad būtų visiškai pašalintas įtempis.
Plieninių vamzdžių apdorojimo normalizavimas
Normalizuojantis apdorojimas – tai besiūlių plieninių vamzdžių kaitinimo iki 30–50 laipsnių aukštesnės nei atkaitinimo temperatūros ir greito atšaldymo vandeniu ar kitomis terpėmis būdas. Šis apdorojimo metodas gali sukietinti besiūlių plieninių vamzdžių paviršių ir padidinti jų atsparumą dilimui bei atsparumą korozijai. Normalizavimo temperatūra ir aušinimo greitis turi būti nustatomi pagal besiūlio plieno vamzdžio medžiagą ir formą. Paprastai tariant, normalizavimo temperatūra turi būti aukštesnė už darbo kietėjimo tašką, bet ne per aukšta, kad būtų išvengta defektų, tokių kaip įtrūkimai.
Plieninių vamzdžių gesinimas
Gesinimo apdorojimas yra besiūlio plieno vamzdžio pašildymas iki tam tikros temperatūros ir greitai panardinamas į aušinimo terpę, kad greitai atvėstų. Šis apdorojimo metodas gali žymiai pakeisti besiūlių plieninių vamzdžių struktūrą, gaminant martensitą ir sulaikytą austenitą, taip padidinant jo kietumą, stiprumą ir kietumą. Gesinimo temperatūra ir aušinimo greitis turi būti nustatomi pagal besiūlio plieno vamzdžio medžiagą ir formą. Paprastai gesinimo temperatūra yra aukštesnė už kritinio taško temperatūrą, o aušinimo greitis nustatomas remiantis medžiagos darbinėmis savybėmis ir deformacijomis.
Besiūlių plieno vamzdžių terminis apdorojimas yra sudėtingas procesas, todėl reikia nustatyti tinkamą apdorojimo metodą, atsižvelgiant į besiūlių plieno vamzdžių medžiagą, formą ir darbo reikalavimus. Visi trys atkaitinimo, normalizavimo ir gesinimo būdai turi savo ypatybes ir skirtingas taikomas sritis.
